- šipinti
- 1 šìpinti (-yti K, Srd, Erž), -ina, -ino Š, DŽ, KŽ caus. šipti:
1. SD1180, SD369, R, MŽ, Sut, N, M, J, L, Rtr, BŽ569, NdŽ In akmenis tu tik kastuvą šìpini Lš. Ar tik ne peilį šìpini? Mlt. Akmuo nėjo kirvio šipyt, kirvis nėjo aržuol' kirst LB131. | refl. NdŽ: Ji tep kapoj[o], net pradėj[o] kirvis šìpintis Dv.
2. L, Rtr, NdŽ Obuoliai šìpina dantis DŽ1. Maža nauda iš tų obalių – tik dantim šìpint Ėr.
3. Dirbu, dirbu, rankas šìpinu – kad nors padėkavotų! Ukm. Koki čia siūlai – tik rankas šìpinsi šìpinsi megzdama Klt. Kam aust, kam rankas šìpint... Upn. Da ravėk, nagus šìpyk, o nauda menka Rs. Nešìpyk nagų, pasiimk kuoliuką [sodindamas daigus] Rs. | prk.: Nelįsk čia ir nešìpyk man nervų! Mrj.
◊ akìs šìpinti jausti, patirti gėdą: Gerai bjaurybei, tegul šìpina akìs! Mlt.\ šipinti; atšipinti; nušipinti; pašipinti; prišipinti; sušipinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
